Seni Uzkeikimai Drakulos Pily Pasakyk mënulá, kodël miðkas tyli, Kodël miðkas tyli migloje Karpatø? Krauju raðyti raðtai mini - Saugotis èia reikia suvedþiojimo verpetø
Kai þiba tolima þvaigþdë, ramiai keliauja Lygiu sau paskirtu amþinu keliu, Jis baisus, kai geria gyvà karðtà kraujà Nuostabus patamsio ðypsniu jis klaikiu
Kas pas já uþklydo - amþinai nutilo, Veidas nuo þiemos iðbalæs dairës, Kur kraujas nutekëjo purpuru ant sienø Nustos ðviesos, kai aukos baigës
Tamsi palaidinë kraujais aptaðkyta Kà gi dangstai po ja kità rytà? Kà þodþiai ðie VLKODLAK, ORDOG, STREGOICA Ant sienø reiðkia, pily pas tave paraðyti?
Jis nukreipia þvilgsná ir gërisi juodu dangum, Ið ten jam balsas sklinda nûnai: Argi tu tikrai buvai anàkart þmogum? Ir kada, kada tu gyvenai?
Kodël tyli miðkas, ko Drakulai linksi Tau að pasakyti ðiànakt negaliu Kol jo pulsas kitaip negu mûsø tvinksi, Kol riedës NOSFERATU Transilvanijos keliu.